Elektros fenomenas šiomis dienomis įgyja vis naujas galimybes. Sunku įsivaizduoti, kad tai natūrali energijos forma, kurios dėka gyvuoja kiekviena atskira ląstelė. Todėl elektroterapija yra labai svarbi fizikinės medicinos dalis.

Mūsų gydymo centre elektroterapija taikoma kompleksinio gydymo metu, derinant ją su individualia kineziterapija.

Taikant elektroterapiją pažeistuose raumenyse pagerėja kraujo ir limfos tekėjimas, sumažėja raumens įtempimas, didėja raumens elastinės savybės ir jėga.

Mūsų gydymo centre eletroterapijos procedūros atliekamos japonų gamintojo ITO elektroterapijos ir ultragarso prietaisu EU-921 su vakuuminiu moduliu SU-520. Dviejų nepriklausomų kanalų kombinuotos terapijos (elektroterapijos ir ultragarso) aparatu išgaunamos kintamos srovės (4-pole IF, 2-pole IF, EMS, Russian, TENS, High Voltage (HV), Microcurrent (MCR)) bei pastovios srovės (Galvanic, Faradic, Diadynamic (DF, MF, CP, CP-ISO, LP, RS), Traebert (Ultra Reiz), diagnostinė srovės (I/T kreivė ir AQ).

Apie elektroterapiją

Kaip vaizduojama sieniniuose Egipto piešiniuose, atliktuose prieš tris tūkstančius metų, elektra jau buvo naudojama medicininiams tikslams. Romos gydytojas Scribonius pirmame amžiuje prieš mūsų erą savo rašiniuose aprašo imperatorių Klaudijų, kuris panaudojo “paslaptingą” žuvų energiją skausmo malšinimui. Gydymui buvo naudojami tam tikrų žuvų elektros energiją skleidžiantys organai. Po to ilgą laiką elektros fenomenas buvo užmirštas. Aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuose elektros energija vėl pradėta naudoti medicinoje. Elektroterapija, kaip moderni fizioterapijos rūšis, ypač suklestėjo pastaruoju metu. Didžiulio elektronikos progreso dėka, elektros srovės panaudojimas buvo pagerintas ir supaprastintas. Daugelį vilčių, puoselėtų ilgą laiką, ypač gydant paralyžių, šiandien jau galima įgyvendinti.
Dėka įtikinamo efektyvumo ir lengvo pritaikymo, elektroterapija tapo labai svarbia šių dienų fizikinės terapijos dalimi.

Elektroterapija dėl skirtingų srovės tipų ir jų sukeliamų srovės efektų skirstoma  į termoterapiją ir stimuliuojančios srovės terapiją.
Termoterapija - srovė, kurios dažnis didesnis negu 100 kHz (Hz – impulsų dažnis per sekundę), veikiamame audinyje sukelia šilumos pasigaminimą, nestimuliuodama raumeninių ar nervinių struktūrų. Aukšto dažnio termoterapija atliekama trumpų bangų, ultratrumpų bangų ar mikrobangų aparatais.
Stimuliuojančios srovės - srovės, kurių dažnis mažesnis, nei apytikriai 100 kHz, stimuliuojančiai veikia nervų ir raumenų sistemas net esant labai mažai įtampai. Esant tam tikram srovės stiprumui amperais, šias sroves galima atpažinti pagal būdingus srovei sukeliamus pojūčius (spaudimą, dilgčiojimą) ar raumenų susitraukimų atsiradimą. Stimuliuojančios srovės skirstomos į žemo ir vidutinio dažnio sroves.
Žemo dažnio srovės - tai dažniai mažesni nei 1 kHz, nervai ir raumenys į srovę reaguoja susitraukdami atitinkamu ritmu. Atsakoma į kiekvieną srovės impulsą.
Vidutinio dažnio srovės - tai srovės, kurių dažniai nuo 1 kHz iki 100 kHz, nesukelia jautrioms struktūroms atsako į kiekvieną impulsą. Sujaudinimas sukeliamas tik sudėjus keletą srovės impulsų. Vidutinio dažnio srovės naudojamas du ar keturis kartus sudėtos (interferentinė srovė).

‍