Sausį ir vasarį VŠĮ „Sveikas miestas” rengė akciją „Pajudėk žiemą!“. Jos metu vilniečiai galėjo nemokamai konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojais. Per pirmąsias dienas į nemokamas gydytojų konsultacijas J. Girskio stuburo gydymo centre užsiregistravo net keli tūkstančiai vilniečių. Sveiko miesto iniciatyva „Pajudėk žiemą!“ suteikė progą 175 vilniečiams padėti pažinti savo kūną, sužinoti, kaip teisingai jį turėtų prižiūrėti.
J. Girskio stuburo gydymo centro gydytoja R. Burzdžienė džiaugiasi, kad didžioji dalis miestiečių, nors ir labai užsiėmę, skiria laiko sportui ar bent lengvai mankštai ir domisi taisyklingu kūno puoselėjimu.
„Buvau labai maloniai nustebinta per kelerius metus pasikeitusio vilniečių požiūrio į savo kūno priežiūrą. Tik keletas atėjusiųjų kaip baltos varnos karksėjo kaip anksčiau: „Aš juk sportuoju, kaip gali būti kažkas netvarkoje su mano kaulų ir raumenų sistema?“ – pastebi R. Burzdžienė.
Anot jos, dauguma sportuojančių vilniečių suvokia netaisyklingo sporto žalos tikimybę ir stengiasi kuo harmoningiau puoselėti savo kūną – kaitalioti ne tik jėgos, bet ir ištvermės bei elastingumo lavinimo treniruotes.
Akcijos „Pajudėk žiemą!“ dalyviai buvo individualiai ištirti, jiems stuburo specialistai rengė konsultacijas. Rastos ir parodytos didžiausius disbalansus jų kaulų ir raumenų sistemoje keliančios raumenų grupės. J. Girskio stuburo gydymo centro specialistai akcijos dalyvius mokino, kokiais fiziniais pratimais reikia atkurti sutrikusias funkcijas.
Mitai apie judėjimą
Kitiems keliems tūkstančiams vilniečių, kurie labai norėjo, bet nespėjo patekti į konsultacijas gydytoja R. Burzdžienė duoda patarimų, atsižvelgdama į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus ir skundus. „Ramiai sau darbe sėdžiu, po darbo „štangų nekilnoju“. Kodėl pas mane taip skirtingai – vieni raumenys įsitempę, o kiti silpni? Turbūt pagaliau reikia pradėti sportuoti.“ Anot gydytojos, net ir sėdint, vienos raumenų grupės dirba, o kitos „tinginiauja“ arba suteikia atsvarą pirmosioms. Ilgai netreniruojant kūno, dirbančiosios grupės įsitempia, nebesugeba atsipalaiduoti, o tos, kurios turėtų joms padėti, metams bėgant ir esant fizinio aktyvumo stokai, silpsta. Kaip senka nepildoma banko sąskaita, taip senka ir raumenų galimybės kompensuoti nusilpusių raumenų darbą.
„Džiugu, jei šiandien yra tik kaulų ir raumenų sistemos disbalansas, nes jam tęsiantis ilgą laiką, pradeda atsirasti ne tik skausmai, bet net ir pažeidimai stuburo ar kitų sąnarių struktūrose“, – atkreipia dėmesį specialistė. Ji siūlo neskubėti šokti į bėgiko batelius ar užsirašyti į intensyvias grupines treniruotes. Pirmiausia siūloma apsilankyti specialisto konsultacijoje, kurios metu bus atlikti biomechaniniai testai ir bus aptiktos tos jūsų raumenų grupės, kurios stokoja jėgos ar elastingumo, bei gydytojai paaiškins, kaip šias savybes atkurti. Tuomet, turint svarbiausios informacijos apie savo kūną, žinosite, kokių pratimų ar veiklų turite vengti, o kokias – praktikuoti, ir galima bus saugiai treniruotis namuose ar sporto klube. „Esu labai lankstus, ne taip, kaip „medinukai“ bendradarbiai, ir tą lankstumą nuolat lavinu, man tai jau negresia jokie skausmai“. Gydytoja R. Burzdžienė pataria, kad pirma reikia lavinti tai, ką reikia, o tik tuomet – ir tai, kas patinka. „Nereikėtų pamiršti, kad visur turi būti šiokios tokios ribos. Labai lankstūs žmonės dažnai pamiršta, kad mūsų raumenys ne tik gražiai atrodo, bet ir atlieka svarbias funkcijas. Viena jų – padėti raiščiams ir sąnarinėms kapsulėms užtikrinti sąnarių stabilumą. Labai elastingas raumuo dažnai būna dar ir silpnas ir neatlieka šios funkcijos, tad kitoms kūno struktūroms tenka didesnės apkrovos, o tai veda prie pažeidimų“, – paaiškina gydytoja.
„Sportuoju, darau mankštą, atėjau pratimų stuburui“. Gydytojos teigimu, neturėtų egzistuoti „pratimai stuburui“. Stuburas – centrinė kūno ašis ir visi pratimai be išimties jį veikia, tik klausimas – kaip? „Jei atsirado „pratimų stuburui“ poreikis, greičiausiai kažkurie jūsų sporto ar mankštos elementai nesutampa su tos dienos kūno poreikiais. Reikėtų pasikonsultuoti su kaulų ir raumenų sistemos mechaniką išmanančiu specialistu, kad paaiškintų, kurioms raumenų grupėms ir kaip turėtumėte pirmiausia skirti dėmesio ir laiko“, – sako R. Burzdžienė. Dažniausios problemos Gydytoja R. Burzdžienė išskyrė dažniausius „Sveiko miesto“ akcijos dalyvių kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus. Vienas jų – „pamirštami“ ir netreniruojami šonai. Daugelis apklaustųjų pratimus atlieka gulėdami ant pilvo ar nugaros, sėdėdami ar stovėdami ir judėdami pirmyn ir atgal, tačiau labai mažai atlieka pratimų gulėdami ant šono ar judėdami į šoną. Šonai yra tame pačiame kūne, tad vienus raumenis treniruojant, o kitus ne, atsiranda disbalansas.
Kita problema – įsitempę, net skausmingi sprando raumenys. Daugelis darbe sėdi ir bando išlaikyti žvilgsnį į kompiuterį ar šūsnį popierių ant stalo. Dažnai tokia veikla taip įtraukia, kad apie būtinybę daryti pertraukėles žmgus prisimena tik įtampai sprande pradėjus trikdyti įprastą darbą. Įpratus daryti pertraukėles bei mokant taisyklingai pratempti darbo metu įsitempiančius kaklo raumenis ir palaikant visų jų balansą, sklandžios ir kryptingos mintys džiugintų ilgiau. Dar viena dažna bėda, su kuria susiduria miestiečiai, – tai nugaros raumenys stiprūs, įtempti, o pilvo presas ir kiti kūno raumenys jiems neprilygsta. „Deja, dar nemažai yra teorijos „stiprink nugarą“ šalininkų, kurie čiumpa nugaros raumenis iš darnios viso kūno sistemos, juos sąžiningai stiprina, kad „nenusilptų per daug atpalaidavus“, vengia juos tempti ir išdarko visą harmoningą svertinę kūno veiklą. Šiuos atsakingus nugaros stiprintojus, labai kviečiame atvykti į konsultaciją ir sužinoti, ar tikrai jų nugara yra tokia silpna ir ar nereikėtų pagaliau skirti dėmesio visam kūnui ir jo darnios veiklos atkūrimui“, – sako J. Girskio stuburo gydymo centro gydytoja R. Burzdžienė.
Originalus straipsnio tekstas: DELFI.LT
