Pranešimo spaudai nuoroda: LRT
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos, nutukimo, demencijos, depresijos, onkologijos ir daugelio kitų ligų bei džiaugtis ilgu, kokybišku gyvenimu. Judėjimas turi galią keisti genus, išlaikyti jaunesnį žmogaus fenotipą. Aktyvios veiklos metu skiriasi BDNF (smegenų kilmės neurotrofinis faktorius), vaidinantis esminę rolę palaikant neuronų gyvybingumą, augimą ir plastiškumą, būtiną mokymuisi, atminčiai ir smegenų prisitaikymui prie naujų situacijų, rašoma Jono Girskio stuburo gydymo centro pranešime žiniasklaidai.
Judėjimas – globalios politikos prioritetas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Dr. Fiona Bull lapkritį Diuseldorfe vykusioje reabilitacijos ir sporto konferencijoje pabrėžė visuotinio fizinio aktyvumo skatinimo poreikį. Nejudėjimo faktorius labai prisideda prie lėtinių ligų naštos ir sveikatos priežiūros išlaidų visame pasaulyje. Australų medicinos mokslų daktarė pabrėžė valstybinės politikos šiuo klausimu svarbą.
Dr. F. Bull duomenimis, vos pusė pasaulio šalių turi fizinio aktyvumo politiką. Ekspertės įsitikinimu, fizinio aktyvumo strategijas privalu integruoti į miesto planavimą: saugesnių erdvių vaikščioti ir važiuoti dviračiu kūrimą, aktyvių aplinkų formavimą mokyklose bei darbo vietose. PSO atstovė sakė, kad teigiami fizinės sveikatos rodikliai pastebimai gerintų ir ekonominę situaciją. Iškalbingas pavyzdys – iššūkis iki 2030 m. sumažinti 300 milijardų JAV dolerių sveikatos priežiūros išlaidų.
Reabilitacijos ir sporto konferencija Diuseldorfe / Jono Girskio stuburo gydymo centro nuotr.
Stuburo gydymo centro įkūrėjas, neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis, 40 metų gydantis kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, pabrėžė, jog bet kokia fizinė veikla turi būti tikslinga, pasirenkama išanalizavus savo kūno galimybes bei įsivertinus problemines jo vietas. Pirmiausia reikia išsitirti savo kaulų-raumenų sistemos būklę, kad fizinis lavinimasis teiktų naudą, o ne žalą.
Personalizuotos medicinos reikšmė
„Žmogiškasis ryšys, gydymo metodų, tikslų parinkimas, išaiškinimas ir individualus požiūris yra ir turbūt visada liks didele vertybe,“ – teigia J. Girskio stuburo gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė.
Ji tikina, jog dažnai laboratorinių kraujo tyrimų rodikliai neatsispindi žmogaus sveikatos, detalus viso kūno nuskenavimas – taip pat. Genomo tyrimai, gydytojos teigimu, irgi daugiau statistika, nei individualios situacijos vertinimas bei analizė.
„Pagal tyrimus sunku apibrėžti žmogaus sveikumą, galimą ilgaamžiškumą, nes yra daug kintamųjų: amžius, lytis, genetika, miegas, fizinis aktyvumas, mityba, stresas ir t. t. – detalizuoja gydytoja R. Burzdžienė. – Dažnai gauname daug ištirtų duomenų, tačiau nepakankamą žmogaus edukaciją, turime gydymo strategijų rekomendacijas, kurios nepritaikytos individualiai konkrečiam asmeniui.“
Stuburo gydymo centro vadovė Greta Girskė įsitikinusi, jog pacientų sveikimą lemiančiu faktoriumi yra ir bus gydančiojo specialisto kritinis mąstymas ir suasmenintas gydymas. Be individualizuoto požiūrio, su aukščiausio lygio technologijomis bus galima „sėkmingai“ siekti klaidingai išsikeltų gydymo tikslų.
„Pavyzdžiui, Lietuvos medicinos įstaigose vis dar populiarūs grupinės reabilitacijos užsiėmimai, kurių metu gydymas yra depersonalizuojamas. Tačiau esant tai pačiai kaulų-raumenų sistemos diagnozei ar skausmo vietai, gijimo kelias ir priežastys labai varijuoja. Taigi pacientų judėjimo sutrikimų reabilitavimas pagal vienodą algoritmą – ydingas, nes kiekvieno situacija yra unikali ir reikalaujanti analizės,“ – aiškina G. Girskė.
Teleterapijos tendencija
Šiandien yra aibė būdų, priemonių bei metodų, kaip treniruoti, reabilituoti, saugoti ir gydyti žmogaus kūną. Aktualias šiuolaikinių technologijų tendencijas sporto medicinoje ir reabilitacijoje Diuseldorfo tarptautinėje konferencijoje apibendrino profesorius Silvano Zanuso. Ryškiausia jų – teleterapija, tampanti esminiu nuotolinės reabilitacijos įrankiu, padedančiu pacientams atlikti pratimus, o terapeutams – koreguoti jų atlikimą nuotoliu, užtikrinant priežiūros tęstinumą.
Kita tendencija – dirbtinis intelektas (DI) ir aukštosios technologijos, analizuojančios didelius duomenų rinkinius, kad būtų įmanoma iš anksto numatyti galimus sužalojimus ir pritaikyti prevencinius reabilitacijos veiksmus. DI įžvalgos leidžia numatyti riziką, pagrįstą individualiais judėjimo modeliais ir fiziologiniais duomenimis.
Pavyzdžiui, judesio fiksavimo ir vaizdo įrašų analizės technologija užfiksuoja sudėtingą biomechaniką, kurią terapeutai naudoja norėdami nustatyti nukrypimus ir rekomenduoti korekcinius veiksmus. Šis duomenimis pagrįstas metodas padeda sukurti tikslią, individualizuotą mankštos procedūrą, gerinančią judėjimo funkcijas. S. Zanuso požiūriu, technologijos ypač vertinamos dėl tikslumo, galimybės individualizuoti ir prevencinės priežiūros. Integruojant inovacijas į tradicinius gydymo protokolus siekiama mažinti sužalojimų riziką.
Reabilitacija per žaidimą
Stuburo gydymo centro reabilitologė R. Burzdžienė atkreipė dėmesį į technologijas, skirtas treniravimuisi ir reabilitacijai žaidimo forma, kurios projektuoja užduočių vaizdus ant grindų ir sienų. Pavyzdžiui, užduotis kuo greičiau paliesti vienos spalvos figūras, atsirandančias pagal tikslinę treniruotės sritį. Anot gydytojos, pasitelkus žaidybinį būdą, motyvacija manštintis atsiranda nebe tik dėl būtinybės, bet pats žmogus jos noriai imasi.
Gydytoja R. Burzdžienė pasakoja, jog daug inovatyvios sporto ir reabilitacijos įrangos sukurta su vizualiniu grįžtamuoju ryšiu, ekranais ar virtualios realybės akiniais. Akcentuojamas kognityvinės funkcijos lavinimas, neuroraumeninis treniravimas, pusiausvyros, tarpraumeninės koordinacijos gerinimas.
„Atsiranda motyvacija užsiėmimų metu pasiekti kitą lygį su kuo geresniu rezultatu. Be to, galima objektyviai įvertinti, kuriose vietose sekasi prasčiau, koreguoti parametrus pagal poreikį, kad reikiama sritis gautų daugiau krūvio. Taip pat motyvuoja gerėjantis rezultatas, matomasis grįžtamojo ryšio schemose bei pojūčiuose, – dalijasi pašnekovė. – Aparatai kineziterapijai ir neuroreabilitacijai gerina liemens kontrolę. Pačiai teko išbandyti įrenginį, kuomet guli specialioje sistemoje su VR akiniais, skrendi virš pasirinkto „miesto“ ir atlieki judesius.“
Neuro treniruočių svarba
Šiandien vyrauja susirūpinimas demencijos didėjimu ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir kasdien vis mažiau atliekant kognityvinių užduočių.
„Skaičiuojame skaičiuotuvais, adresus ir numerius „įsimena“ telefonai, orientuojamės pagal navigaciją. Tokiame kontekste akcentuojama nuolatinė smegenų treniravimo būtinybė,“ – sako gydytoja R. Burzdžienė.
Ji pabrėžia teigiamą fizinės veiklos poveikį nervinei sistemai: neuroplastiškumui, BDNF išsiskyrimui, dėl fizinės veiklos gerėja smegenų gebėjimas adaptuotis, kurtiasi naujos nervinės jungtys, gerėja nuotaika ir miegas, mažėja stresas. Pastebima teigiama fizinės veiklos įtaka ir gydant depresiją, neurodegeneracines ligas.
Profesorius Konstantinas Sonkinas yra sukūręs technologiją, leidžiančią sportininkams stiprinti specifinius pažintinius ir motorinius įgūdžius atminčiai, modelio atpažinimui ir dėmesio koncentracijai. Neuro treniruotės vyksta atliekant vizualizacijos pratimus, įsivaizduojant tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, žaidimo judesius, kurie matomi ekrane. Tai padeda tobulinti sportinę veiklą be fizinio krūvio, ypač padeda sportininkams atsigauti ir saugiai reabilituotis po traumų.
Toks lavinimasis padeda įveikti neuromuskulinį slopinimą – reiškinį, kai smegenys riboja visišką sužeistos galūnės aktyvavimą net po fizinės reabilitacijos. Prof. K. Sonkinas neuro treniruotes siūlo taikyti profesionalaus sporto pertraukų metu: nėštumo, potrauminiu periodu ir kt. Bandomieji technologijos taikymai parodė įspūdingus rezultatus: sportininkai pasiekė reikšmingą veiksmų tikslumo ir galios pagerėjimo.
Gydytojas ar dirbtinis intelektas?
Ar visuomet aukštosios technologijos yra tikslesnės ir saugesnės? Iš tiesų dirbtinis intelektas bei aukštosios technologijos gali padidinti judesio analizės tikslumą, aptikdamas subtilius pokyčius, kurių gali nepastebėti žmogus ar tradicinė įranga. DI pasitelkimas kaulų-raumenų sistemos analizėje siūlo suasmenintą ir duomenų apibendrinimu grįstą požiūrį į žmogaus judėjimo sistemą. DI leidžia analizuoti didžiulius duomenų rinkinius gerinant diagnostiką ir sprendimų priėmimą, nustatant subtilius sportininko fizinės būklės pokyčius, kurie gali parodyti sužalojimo riziką ar poreikį atlikti atkūrimo pakeitimus.
„Panašu, kad su dirbtiniu intelektu galime tirti ir gydyti žmogų daug greičiau, efektyviau. Bet diagnostinių tyrimų ir gydymo metodikų gausoje reikalingas vedlys – žmogiškasis faktorius, matantis paciento motyvacijos lygį, socialinę situaciją, gretutines ligas, poreikius. Reikia gydytojo, turinčio klinikinį mąstymą, galinčio atlikti diferencinę diagnostiką, išaiškinti pacientui būsimą kelią, ligos ir reabilitacijos fazes, jų skirtumus, besikeičiančius tikslus: nuo audinių gijimo aktyvinimo iki tarpraumeninės koordinacijos užtikrinimo ir grąžinimo į visavertį gyvenimą,“ – įsitikinusi gydytoja R. Burzdžienė.
Ji teigia, jog specialistas turi parinkti, kokios priemonės, parametrai yra tikslingi ir reikalingi konkrečiam žmogui būtent tame gyvenimo ar ligos etape, kuriame jis yra dabar, atsižvelgiant į ligos eigą, simptomų išraišką, fizinį pasirengimą, kaulų-raumenų sistemos disbalanso tipą.
„Taigi dirbtinis intelektas nepakeis gydytojo, bet gydytojas, kuris naudojasi dirbtiniu intelektu, pakeis tą, kuris juo nesinaudoja,“ – apibendrina specialistė.
