Plokščiapėdystė – gana dažnas pacientų nusiskundimas ir aktuali medikų diskusijų tema. Norėdami paneigti gajus stereotipus, jog tai – tik pėdų problema, esą pakoregavus jų skliautą ar avint specialią ortopedinę avalynę, išsprendžiamas ne tik šis, bet ir kelių, klubų, stuburo ar kiti kaulų-raumenų sistemos negalavimai – pateikiame gana kategorišką J. Girskio stuburo gydymo centro specialistų poziciją.

‍

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, įvairiomis plokščiapėdystės formomis skundžiasi septyni Lietuvos gyventojai iš dešimties. Tačiau fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Gretos Būtėnaitės teigimu, plokščiapėdystė yra dažniau, nei mums atrodo, pasitaikanti pėdos deformacija: neretu atveju besislapstanti po kitais judėjimo sistemos sutrikimais, būdingais bemaž kiekvienam...

‍

Ką stebėti?

„Plokščiapadystė neretai būdinga kūdikiams bei vaikams iki 3 metų dėl riebalų sankaupų pėdų srityje, raiščių laisvumo ir neuroraumeninės kontrolės nebuvimo. Tačiau laikui bėgant, formuojantis raumenims bei sausgyslėms, formuojasi ir pėdos skliautas. Dėl stiprėjančių raumenų apie 3-6 gyvenimo metus pėdos skliautai ryškėja intensyviausiai, o 8-10 metų vaikams paprastai jie būna galutinai susiformavę,“ –  aiškina FMR gydytoja.

‍

Plokščiapėdystės priežastys gali būti įgimtos bei įgytos: pėdos skliautas nesusiformuoja arba susiformavęs ima deformuotis suplokštėjus pėdos išilginiam ir/arba skersiniam skliautams. Gydytoja G. Būtėnaitė vardija galimas įgimtas plokščiapėdystės priežastis: tai – cerebrinis paralyžius, Dauno, Ehlers-Danlos, Marfano sindromai, įgimtas vertikalus šokikaulis, kitos įgimtos raiščių, sąnarių ar kaulų deformacijos. „Lėtinės ligos (reumatoidinis artritas, seronegatyvios artropatijos, cukrinis diabetas) bei nutukimas didina tikimybę įgyti plokščiapėdystę. Didesnė rizika jai išsivystyti – ir svorio prieaugis nėštumo metu,“ – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

J. Girskio stuburo gydymo centro vadovė, konsultuojanti kineziterapeutė Greta Girskė pabrėžia – įgytą plokščiapėdystę specialistai turėtų traktuoti kaip įspėjamąjį ženklą, jog visa žmogaus atramos-judėjimo sistema yra sutrikusi: „Pėdos yra žmogaus kaulų-raumenų sistemos grandies apačioje, tai reiškia, kad į jas „nuleidžiamos“ apkrovos iš aukščiau esančių kūno sąnarių bei raumenų struktūrų. Todėl būtent nuo jų reikia pradėti koreguoti sutrikusią biomechaniką pėdose: įvertinti dubens, klubų, kelių sąnariams tenkančias apkrovas bei už jas atsakingų raumenų būklę, atstatyti kaulų-raumenų sistemos balansą,“ – sako kineziterapeutė G. Girskė.

Juk ne veltui su plokščiapėdyste siejami skausmai retai jaučiami pačiose pėdose, o dažni – kulkšnyse, blauzdose, klubuose, keliuose ar net nugaroje. „Plokščia pėda yra akivaizdi nuoroda pasitikrinti, kas vyksta didžiuosiuose kūno sąnariuose bei raumenų grupėse. O ne atvirkščiai, kaip dažnai girdime viešojoje erdvėje: esą pėdų būklė nulemia stuburo ar dubens biomechaniką, laikyseną. Mūsų stuburo gydymo centro specialistai griežtai su tuo nesutinka, – pabrėžia įstaigos vadovė G. Girskė. – Pabandykite įsivaizduoti scenarijų, jog sustiprinus itin smulkius, kūno apačioje esančius pėdos raumenis, dubuo pakeistų padėtį į taisyklingą ar stuburo linkiai susiformuotų pagal paveikslėlį iš anatomijos vadovėlio. Ar tai įmanoma? Tikrai ne!“

‍

Kaip koreguoti?

J. Girskio stuburo gydymo centro specialistai įsitikinę, jog parenkant gydymo metodus svarbus individualus žmogaus judėjimo sistemos ištyrimas. Per ilgametę gydymo praktiką įsitikinta:  plokščiapėdystę sukėlusios priežastys efektyviausiai šalinamos reguliariai atliekamais, tikslingais gydomaisiais judesiais, stiprinančiais nusilpusius ir išilginančiais elastingumo netekusius raumenis – tik taip koreguotinos sąnariams, raiščiams, sausgyslėms tenkančios apkrovos.

Sėdmenų raumenys (ypatingai didysis ir vidurinis sėdmens raumuo, angl. m. gluteus maximus ir m. gluteus medius) daro didelę įtaką mūsų laikysenai bei eisenai. „Šie raumenys savo jėga išlaiko dubenį, klubus, kelius taisyklingoje padėtyje. Jie svarbūs ir pėdos skliauto palaikymui bei apkrovos joms mažinimui,“ – komentuoja G. Girskė. Šlaunies raumenų tonuso disbalansas (pritraukėjų ir atitraukėjų, vidinių ir išorinių rotatorių, pėdos pronatorių ir supinatorių) lemia kelių valgus (pakrypimo į vidų) padėties, kuri taip pat yra siejama su plokščiapėdyste, atsiradimą. Kaulinis pėdos skliautas pats savaime nėra stabilus ir jį palaiko raiščiai, kurie dažnai patiria perkrovimus. „Pirminė raiščių funkcija – išsitempus nusiųsti signalą raumenims, kad šie atliktų savo funkciją. Net ir anatomiškai tobula pėda palaipsniui gali tapti plokščia, jei sėdmenų, blauzdos ir šlaunies raumenys neturės jėgos ir tonuso balanso,“ – teigia FMR gydytoja G. Būtėnaitė.

Gydytojos G. Būtėnaitės teigimu, bene dažniausiai literatūroje aprašomas užpakalinės blauzdikaulio sausgyslės (angl. posterior tibial tendon arba PTT) laisvumas, kuris ilgainiui sukelia plokščiapėdystę, kitas pėdos deformacijas, aplinkinių sausgyslių, tokių kaip Achilo, sutrumpėjimą. Dėl to čiurnos eversiją (nežymų atitraukimą ir sukimą į išorę) atliekantys raumenys (m. gastrocnemius ir m. soleus) tampa inversiją (nežymų pritraukimą ir sukimą į vidų) atliekančiais raumenimis. „Atliekant tikslingus pratimus svarbu ne tik stiprinti išlaisvėjusią užpakalinę blauzdos sausgyslę, bet ir darant tempimo judesius atpalaiduoti pertemptus blauzdos užpakalinės grupės raumenis, Achilo sausgyslę, – komentuoja FMR gydytoja. – Siekiant išvengti pėdos skliauto plokštėjimo taip pat reikėtų stiprinti priekinį blauzdos raumenį (angl. m. tibialis anterior) ir užpakalinį blauzdos raumenį (m. tibialis posterior), kojos nykščio lenkėjus (m. flexor hallucis longus), nykščio atitraukėjus (m. abductor hallucis), kitus vidinius pėdos skliautą formuojančius raumenis.“

Taigi pagrindinis tikslingo atramos-judėjimo sistemos, o tuo pačiu ir plokščio pėdos skliauto koregavimo uždavinys – atkurti sutrikusias kaulų-raumenų sistemos funkcijas: prarastą raumenų jėgą ir/ar elastingumą. Būtent šios savybės, anot FMR gydytojos G. Būtėnaitės, leidžia koreguoti kūno sąnarių apkrovas bei gerinti giluminį jutimą (propriocepciją). Papildomam propriorecepcijos lavinimui laisvalaikiu rekomenduojama vaikščioti basomis ant nelygių, skirtingų tekstūrų paviršių (žolės, akmenukų, dygliuotų kilimėlių).

‍

Ką avėti?

Medikai polemizuoja dėl ortopedinės avalynės plokščiapadžiams ir sprendžia dilemą, ar esant šiai pėdos deformacijai privalu nešioti specialiai pritaikytus vidpadžius? Ortopedai bemaž sutartinai atsakys – būtinai, tačiau į kūno biomechaniką holistiškai žvelgiantys J. Girskio stuburo gydymo centro specialistai šiuo sprendimu privers sudvejoti. „Šiandien retai sutiksime plokščiapadį, neturintį individualiai pritaikytų vidpadžių. Tačiau nuliūdinsime manančius, jog vien tik nešiojant specialiai pritaikytą priemonę įmanoma išsigydyti plokščiapėdystę ar ilgainiui atkurti normalią pėdos ašį,  – teigia kineziterapeutė G. Girskė. – Vidpadžiai gali pasitarnauti kojoms patogiau įsitaisyti avalynėje, jaustis komfortabiliau dėl geresnės pėdos amortizacijos bei apsaugoti apavą nuo greitesnio ir netolygaus dėvėjimosi. Tik tiek.“

Specialistė priduria, jog itin dažnai nutylima ilgalaikio vidpadžių dėvėjimo problema – skausmas pėdose ilgainiui gali virsti skausmu keliuose, klubuose ar stubure. Mat dirbtinis ašies koregavimas įdėklais skatins kūną prisitaikyti prie nenatūralių ašies pokyčių jo apačioje. Dėl to kūnas kompensuos šias dirbtinai sukeltas perkrovas maudimu kitose probleminėse kūno ašies vietose, kurioms būtinas gydymas tikslingais judesiais, o ne vidpadžiais.

‍

Kuo papildyti?

Nors plokščiapėdystė tiesiogiai neišsivysto dėl vitaminų ar mikroelementų trūkumo, tačiau, gydytojos G. Būtėnaitės nuomone, gali tapti antrine priežastimi: „Pavyzdžiui, vitamino D trūkumas, dėl kurio vaikai suserga rachitu, o suaugusieji osteomaliacija, sąlygoja kaulinių deformacijų išsivystymą, kurios savo ruožtu gali lemti ir plokščiapėdystės atsiradimą. Kalcis svarbus kaulų mineralizacijai, jis glaudžiai susijęs ir su vitamino D apykaita. Trūkstant kalcio, traumų metu lengviau įvyksta kaulų lūžiai. Esant dažniems tendinitams (sausgyslių uždegimams) rekomenduojamas vitamino C vartojimas. Pakartotinės traumos ir sausgyslių uždegimai yra vienos dažniausių įgytos plokščiapėdystės priežasčių.“

Todėl profilaktikai akcentuotina įvairi, pilnavertė, subalansuota mityba, užtikrinanti pakankamą vitaminų ir mineralinių medžiagų, gaunamų su maistu, kiekį. Rekomenduojama vartoti maisto produktus, turinčius kalcio ir vitamino D, kurie svarbūs kaulų mineralizacijai (pieno gaminiai, tofu sūris, migdolai, avinžirniai, lapinės daržovės, kiaušiniai). Stipriam imunitetui bei uždegimų prevencijai itin svarbus vitaminas C, kurio esama pomidoruose, braškėse, kiviuose, špinatuose, apelsinuose. Gerai nervų-raumenų sistemos veiklai svarbu vartoti B grupės vitaminų turinčius maisto produktus (varškė, lašiša, sardinės, kiaušiniai). Derėtų vengti uždegiminius procesus sukeliančio alkoholio, transriebalų turinčių produktų, raudonos mėsos, cukraus.

‍

J. Girskio stuburo gydymo centro specialtų konsultacijų metu remiantis kūno judesių normomis:

- Įvertinamas jūsų laikysenos tipas/stuburo linkiai/dubens padėtis.
- Patikrinama, ar visi kūno raumenys ir sąnariai atlieka savo funkcijas.
- Išmokoma tikslingų judesių/pratimų, sutrikusioms kūno raumenų ir sąnarių funkcijoms atkurti.
- Esant poreikiui, skiriamas fizioterapijos procedūrų kursas, tikslingos kineziterapijos užsiėmimai, medikamentinis gydymas.