Stuburo tarpslankstelinio disko išvarža – legendomis apipinta sveikatos problema. Visuomenės diskusijos dažnai grįstos stereotipais, neturinčiais nieko bendro su medicinos realybe. Svarbu suvokti, jog iš tiesų disko išvarža yra ne liga, o tik tam tikrų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų pasekmė – slidaus ledkalnio viršūnė. Taigi daug svarbiau – ne disko išvaržos verdiktas, o klausimas – kaip gyventi su ja, o dar geriau – be jos!
Įgimta ar įgyta
Stereotipiškai tvirtinama, kad disko išvarža yra užprogramuota genetiškai ir jos radimasis yra neišvengiamas. Gydytojas reabilitologas, neurologas, manualinės terapijos specialistas Jonas Girskis, remdamasis medicinos mokslu bei bemaž 40 metų disko išvaržų gydymo praktika, su šiuo visuomenėje populiariu mitu nesutinka: „Taip mąstantiems norėčiau priminti, kad žmogui genetiškai užprogramuota mirti. Taigi gal neturėtumėme universitetuose ruošti gydytojų, statyti ligoninių, kurti sveikatos apsaugos strategijos, kad susirgusiems nesudaryti kliūčių palikti šį pasaulį?“. Kritišką retoriką medikas reziumuoja faktu, jog disko išvarža yra įgyjama: ji palaipsniui formuojasi sutrikus kaulų-raumenų sistemos funkcijai. Pastarąja, beje, taip pat susirūpiname tik pajutę skausmus ar kitus nemalonius pojūčius. Šioms problemoms už akių užbėgti padeda savo kūno biomechanikos išmanymas.
Anot fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Rūta Burzdžienės, turime suprasti, kad disko išvarža retai yra staigaus judesio sukelta pasekmė. Žmogaus kūno struktūros yra labai tvirtos ir kad jos plyštų, ir išplyštų tiek, kad užspaustų nervines struktūras, paprastai ilgą laiką (bent keletą metų) jas turi veikti netaisyklingos trintys, apkrovos, kurios sutrikdo stuburo tarpslankstelinio disko mitybą, elastingumą ir padaro jį pažeidžiamą. „Disko išvaržos formavimuisi įtakos turi viskas – ir genetika (kiek stiprus jungiamasis audinys, polinkis į greitesnę degeneraciją, koks laikysenos tipas, raumenų tonusas) ir ergonomikos įpročiai (kaip sėdime, vaikštome, keliame daiktus), bei, turbūt labiausiai, kasdieniai kūno priežiūros įpročiai (ar laviname, mankštiname savo judėti užprogramuotą kūną, ar šį tik naudojame, nekreipdami dėmesio į vietas, kurios apkraunamos daugiausiai, o kurioms reikia papildomo dėmesio). Per kiekvieną disko įtrūkimą gali būti jaučiamas nugaros skausmo priepuolis. Jei skausmus slopiname vaistais, raumenų disbalansas vystosi toliau, kol galų gale, disko skaidulinis žiedas suplyšta ir iš jo išsiveržia minkštasis branduolys. O galutinė to pasekmė – disko išplyšimas – jau priklauso nuo situacijos, kuri anksčiau ar vėliau, tokiam nuvargintam diskui nutiktų,“ – aiškina gydytoja R. Burzdžienė. Vieniems plyšimas įvyksta sporto metu ar kažką keliant, stumiant, kitiems – pasilenkus užsirišti bato, tretiems – po didelio streso ar ilgalaikio sėdėjimo, ketvirtiems stipriai kosėjant apsirgus.
Kaip formuojasi disko išvarža?
Stuburo išvarža yra sveikatos sutrikimas, kurio metu tarp dviejų stuburo slankstelių esanti želė pavidalo masė (tarpslankstelinio disko branduolys) per silpniausią vietą prasiveržia į stuburo kanalą ar į tarp stuburo slankstelių esančias angas – ten, kur slepiasi mūsų nugaros smegenys ir iš jų išeinančios nervinės šaknelės. Išsiveržusi želė konsistencija dažnu atveju jas spaudžia, dirgina. Priklausomai nuo išvaržos užspaustų audinių tipo ir laipsnio bei nuo to, kiek išbalansuota sergančiojo asmens kaulų-raumenų sistema, simptomai būna įvairūs: nuo visiško jų nejutimo iki didelių skausmų, judėjimo bei pojūčių sutrikimų. Bene dažniausiai jaučiamas ūmus, veriantis juosmens, rečiau - tarpumenčio ar kaklo segmentų išvaržų sukeltas skausmas, stuburo judesiai tampa skausmingi. Skausmas plinta į kitas kūno vietas, įnervuojamas spaudžiamo nervo: rankas, sėdmenis, kojas, šonkaulius.
Pirmiausia svarbu akcentuoti, kad disko išvaržos susiformavimas yra ganėtinai lėtas ir ilgas procesas. Tiesa, disko išvarža gali atsirasti ir staiga, dėl traumos, tačiau ir tuomet ją sąlygoja jau anksčiau atsiradusi netvarka kaulų-raumenų sistemoje. Stuburo disko išvaržos formavimąsi apibūdina neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis: „Pirmiausia, netaisyklingo judėjimo faktorius mūsų kūne sukelia raumenų įtampos skirtumus. Ilgainiui dėl to pasikeičia stuburo ašis ir sąnarinių jungčių padėtis, todėl gravitacinės jėgos kryptis į tarpslankstelinius diskus ir sąnarius tampa netaisyklinga, jie nuolat traumuojami. Tarpslankstelinio disko skaiduliniame žiede daugėja įtrūkimų. Dėl to diskas pasipučia, išsikiša už savo anatominių ribų ir susiduria su stuburo nervine šaknele, kuri epizodiškai dirginama. Galiausiai tarpslankstelinio disko skaidulinis žiedas praranda vientisumą ir suplyšta. Pro plyšio vietą išsiveržia minkštuminis branduolys ir užspaudžia nervinę šaknelę. Susiformavusi disko išvarža sukelia aplink stuburą esančių raumenų spazmą, pertempia aplinkinius raiščius. Užsisuka ydingų pasekmių ratas: stuburas iškreipiamas į šoną, neretai susisuka apie išilginę ašį. Iš tarpslankstelinio disko išsiveržia biologiškai aktyvios medžiagos, dirginančios skausmo receptorius. Visa tai sukelia skausmus bei kitus nemalonius pojūčius.“
Nugaros skausmas – pasekmė, ne liga
Taigi, tarpslankstelinio disko išvaržos sukeliamas skausmas tėra tik tam tikras neigiamas padarinys, kurio priežastis – ilgalaikė netvarka kaulų-raumenų sistemoje. Be to, gydytojo J. Girskio teigimu, ne visi nugaros skausmai yra sąlygojami disko išvaržos. Jų priežastis gali slypėti raumenų, sausgyslių ir raiščių tonuso padidėjime, sąnarinių jungčių padėties pasikeitime, jų mechanoreceptorių dirginime. „Diagnozavę disko išvaržą, gydytojai kartais tarsi didžiuojasi tokiu atradimu, o įprastai siūloma operacija – toli gražu ne išeitis. Pirmiausia reikia ieškoti sutrikusių biomechaninių grandžių, nulėmusių disko išvaržo susiformavimą, ir kuo skubiau jas gydyti,“ – aiškina gydytojas J. Girskis.
Anot kaulų-raumenų sistemos specialisto, pirmiausia reikia atstatyti sutrikusius stuburo jungčių fiziologinius judesius, nuo kurių priklauso disko mityba ir kartu – gijimas. Atsistačius fiziologiniams judesiams stuburo sąnariuose, tarp slankstelių esantys diskai pašalina sunaudotus medžiagų apykaitos produktus ir pasisavina reikiamas maistines medžiagas. Akivaizdžiai gyjančios disko išvaržos matyti negalima – gijimo procesas vertinamas pagal kai kurių simptomų išnykimą: skausmo sumažėjimą, sausgyslinių refleksų atsistatymą, pakenkto nervo įnervuojamo raumens jėgos sustiprėjimą ir pan.
Kineziterapija ar operacija?
Išvarginti skausmų žmonės nori išsioperuoti skausmą – disko išvaržą, nes mano, kad nebeskaudės ir skausmas nebegrįš. Ar iš tiesų? Kuo dėta kaulų-raumenų sistema, kai kalbama apie disko išvaržą? Ogi tuo, jog suradus sutrikusias šios sistemos grandis, disko išvaržai sudaromos sąlygos natūraliai gyti. Taigi, pirmiausia reikia ieškoti taisytinų biomechaninių grandžių, o ne imtis skalpelio. Kodėl? Nes net ir po operacijos disko išvaržą lėmusios problemos neišnyks.
Disko išvarža – ne sugedęs dantis, kurį ištraukus skausmo šaltinis išnyksta. Kita vertus, geras odontologas visais būdais sieks išsaugoti, kad ir sugedusį dantį. Taip ir disko išvarža ne visuomet operuotina. „Magnetinio rezonanso tomografijos nuotraukoje, deja, matome vien tik nervinės šaknelės ir trūkusio disko konfliktą, ištrauktą iš viso organizmo konteksto. Šį konfliktą reikėtų vertinti tik nuodugniai ištyrus kaulų-raumenų sistemą, – aiškina gydytojas J. Girskis. – Pirmiausia reikia ieškoti ir rasti kūno raumenis, kurie pernelyg įtempti ar silpni. Reikia ieškoti ir rasti kūno sąnarines jungtis, kurios neatlieka savo funkcijos. O tuomet atsakingai paskirtais tikslingais gydomaisiais judesiais imti reabilituoti šias sutrikusias kūno grandis.“
Ne veltui neurochirurgams dažnai tenka aiškinti pacientui, kodėl po operacijos niekas nepasikeitė arba kodėl jo būklė tapo dar prastesnė. Todėl nereikia skubėti ir iki operacijos įvertinti kitas gydymo galimybes. Skubi disko išvaržos operacija reikalinga tik vieninteliu atveju – kai susiformuoja grėsmingas išvaržos sukeltas sindromas, sukeliantis dubens organų (šlapinimosi ir tuštinimosi) funkcijų sutrikimus, nejautrą sėdmenyse ar apie lytinius organus. Prieš skiriant chirurginį gydymą reikia kritiškai įvertinti situaciją.
Biomechaninio balanso atstatymas
„Mūsų stuburo gydymo centre buvo sėkmingai gydomi šimtai pacientų, kuriems jau buvo paskirta operacijos data, tačiau kurie, persvarstę, jos atsisakė. Pacientai pasveiko savo valios dėka, pritaikius fizinės medicinos ir reabilitacijos metodus, biomechaniškai tikslingus gydomuosius pratimus – kineziterapiją, ir pabrėžiu, jokiu būdu ne bendro pobūdžio mankštos pratimus, kurie skirti kūno kultūrai, bet ne gydymui,“, – teigia gydytojas J. Girskis.
Į dažnai kylantį klausimą, kiek laiko trunka biomechaninio balanso atstatymas, remdamasi darbine praktika, atsakymą pateikia gydytoja R. Burzdžienė: „Gydymo trukmė priklauso ir nuo paciento motyvacijos, nes jis pats turės koreguoti kaulų-raumenų sistemos disbalansą, tapusį disko plyšimo priežastimi. Taip pat svarbu, kiek stipriai spaudžiama nervinė šaknelė ir kiek įgudęs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Šiuo atveju būtini tiksliniai gydomieji pratimai. Nors skausmai gali sumažėti ir po kelių savaičių ar mėnesių, bet kaulų-raumenų svertinės sistemos korekcija ir normalios kūno biomechanikos atkūrimas gali užtrukti metus ir ilgiau.“ Taigi pirmoji pagalba, išgirdus diagnozę stuburo disko išvarža – žmogaus kūno biomechanikos supratimas. Kuo geriau suprasime iškylančias problemas ir žinosime, kaip su jomis kovoti, tuo ligos padariniai bus švelnesni.
Kur dažniausiai pasireiškia skausmai turint disko išvaržą?
Skausmai turint dažniausią aptinkamą – juosmeninės stuburo dalies disko išvaržą, įprastai pasireiškia žemai – juosmens-kryžmens srityje. Priklausomai nuo išvaržos dydžio bei pozicijos, skausmas gali plisti į sėdmenis. Jei spaudžiama nervinė šaknelė, priklausomai nuo to, kuri, skausmai leidžiasi į koją tam tikru kojos paviršiumi. Apie 95 proc. disko išvaržų nustatoma tarp juosmens ketvirto/penkto (L4/L5) ir juosmens penkto/kryžkaulio pirmo (L5/S1) slankstelių.
S1 nervinės šaknelės pažeidimo atveju skausmai plinta į užpakalinį sėdmens, šlaunies, blauzdos paviršių, išorinį pėdos kraštą, mažąjį pėdos pirštą. Gali būti jaučiamas tirpimas ties mažuoju pėdos pirštu, išorine kulkšnimi.
Jei pažeidžiama L5 šaknelė, skausmai plinta į viršutinį sėdmens, išorinį šlaunies, priekinį blauzdos, nugarinį pėdos paviršių ir didįjį pirštą. Gali aptirpti zona apie didįjį pirštą, vidinę kulkšnį.
Pažeidus L4 šaknelę, skausmai plinta į priekinį šlaunies, vidinį blauzdos paviršių. L2 ir L3 šaknelių pažeidimas būna retai. Taip pat, disko išvaržos gali formuotis tarp kaklo ir itin retai – krūtinės stuburo dalies slankstelių.
Kaip disko išvaržą atskirti nuo kitų nugaros negalavimų?
Pirmiausia, ar yra didelė prasmė atskirti? Jei skauda nugarą, vadinasi, svertai/įtampos kūne susiveda ne taip, kaip turėtų. Kuo ilgesnį laiką netaisyklingos įtampos veikia stuburo struktūras, tuo daugiau atsiranda pasekmių – įvairių pakitimų, stebimų radiologiniuose tyrimuose. Gydytis reikia pradėti pajutus pirmuosius diskomforto požymius, o ne sulaukus disko išvaržos diagnozės.
Ūmus, didesnis tarpslankstelinio disko plyšimas dažniausiai priverčia kūną saugotis nervų užspaudimo ir sukelia antalginę kūno poziciją – kūnas persikreipia, „išneša“ klubą į šoną ar vaikšto „atkišęs užpakalį“. Bandymas atsitiesti į normalią poziciją kelia skausmą. Palaipsniui audiniams gyjant, dažniausiai laikysena atsistato.
Taip pat atsiradus kojos (ryškiau sėdmens, blauzdos) skausmui, tirpimui pėdoje, sutrikus pėdos motorikai („šlepsi pėda“, arba neišeina pasistiebti), įtariama tarpslankstelinio disko išvaržą, spaudžianti nervinę šaknelę angoje, pro kurią ji išeina iš stuburo į koją.
Neretai esant tarpslankstelinio disko išvaržai, pacientai skundžiasi, kad skausmas juosmenyje ar kojoje pažadina juos paryčiais, tenka keltis, vaikščioti, mankštintis, kad kiek palengvėtų. Po nakties kūnas sunkiai išsijudina, nelengva apsiauti kojines, batus. Nejudrumas ir ašinė apkrova, pavyzdžiui, ilgalaikis sėdėjimas dienos metu, provokuoja panašią simptomatiką, tad pacientai ir dieną vis kaitalioja poziciją, bando prasivaikščioti.
Netipiniai disko išvaržos simptomai
Gydytojui dauguma simptomų būna aiškūs ir gana tipiniai, ypač jei gali ištirti sergančiojo kūną, įvertinti neurologinius simptomus, nustatyti, kokios yra raumenų jėgos, įtampos, kas riboja kūno judesius: ar raumens įtampa, ar nervo tempimas, ar sąnario reakcija. Tačiau pacientams kartais sunku susieti, jog naktimis miegoti neduodantis visos kojos ar blauzdos skausmas, tirpimas, yra dėl disko išvaržos. Arba kad skausmas, nepaisant to, kad išvarža niekur nedingsta, gali keistis priklausomai nuo to, ką jis veikia – didėti sėdint, skaudėti koją pirmas minutes pradėjus eiti, o kiek prasivaikščiojus – sumažėti.
Dažnai sumaištį kelia be nugaros skausmo atsiradę sėdmens ar kojos skausmai. Tuomet, kad būtų atmestas kojos negalavimas, pirmiausia aplankomi angiochirurgai, ortopedai, reumatologai ir pan. Būna, kad skausmas dėl klubinio-juosmens raumens įtampos ar aukštesnių nervinių šaknelių dirginimo, plinta į pilvo apačią. Todėl dažnai prieš patenkant į stuburo gydymo įstaigą, atliekama vidaus organų diagnostika, ginekologinė apžiūra ir t.t.
Didelės išvaržos, ryškiai siaurinančios stuburo kanalą, atvejais, gali būti sunkumas ar negalėjimas pasišlapinti, „balno tipo“ užtirpimas lytinių organų, vidinės šlaunies zonoje. Šie simptomai reti, bet labai rimti, juos pajutus reikia SKUBIAI kreiptis į neurochirurgus.
